Kultūros paminklai / 23

    Knygynas eureka!

    Kultūros paminklai / 23


Įprasta kaina €5,99 €0,00

Mokslinių straipsnių rinkinyje „Kultūros paminklai” nagrinėjamos paveldotyros, paveldosaugos teorinės problemos ir jų pritaikymas praktikoje, publikuojami straipsniai istorijos, menotyros, urbanistikos, architektūros, archeologijos paveldo bendrais ir konkrečių objektų tyrimo ir apsaugos klausimais.

23-ame „Kultūros paminklų” numeryje didelis dėmesys skiriamas svarbiems Lietuvos kultūros paveldui darbams nušviesti. Žymus kultūros paveldo ir kultūros istorijos tyrėjas Kazys Misius po keleto metų pertraukos tęsia tyrinėjimus, skirtus Lietuvos archeologijos komisijos, nuo kurios įsteigimo 2019 m. sukako 100 m., veiklai. Šiame numeryje autorius nagrinėja Lietuvos archeologijos komisijos ir Senovės paminklų apsaugos referentūros veiklą, kultūros paminklų registravimo ir jų apsaugos klausimus 1934–1936 m. Per šį trumpą laikotarpį Lietuvoje buvo atlikta kultūros paminklų apskaita, sukurti jų apsaugos pagrindai. Autorius straipsnyje pristato pagrindinius referentūros darbuotojus, pateikia jų trumpas biografijas, fotonuotraukas. Kai kurios publikuojamos pirmą kartą.

Prof. Jonas Glemža pristato kitas dvi jubiliejines tematikas: „Lietuvos kultūros paminklų apskaitai 60 metų” ir „Vilniaus senamiesčio rekonstrukcijos projektui 60 metų”. Prieš 60 metų buvo parengtas pirmasis Lietuvos kultūros paminklų sąrašas, bei pirmasis Sovietų sąjungoje Vilniaus senamiesčio rekonstrukcijos projektas. Prie abiejų šių dokumentų parengimo daug pastangų yra dėjęs pats straipsnių autorius, tad skaitytojams tikrai bus įdomu sužinoti šių dokumentų rengimo istoriją, peripetijas, to meto istorinę aplinką iš autoriaus prisiminimų, o ne tik iš archyvinių šaltinių.

Dr. Gintautas Zabiela mūšių laukų apsaugos problematiką nagrinėja Pabaisko mūšio pavyzdžiu. Svetlana Poligienė pristato bažnytinės dailės apskaitos raidą1990–1994 m. Leidinyje toliau publikuojami jo nuolatinių autorių M. Purvino ir M. Purvinienės Lietuvos miestelių urbanistikos ir architektūros paveldo raidos bruožų tyrinėjimai. Autoriai tęsia ir 22-me numeryje pradėtus „Vilkyškių istorinės ir urbanistinės raidos bruožai XVIII a. antr. p.–XIX a.” tyrinėjimus. M. Baužienė pristato Lietuvos architektūros muziejaus sukūrimo, raidos ir nepamatuotą jokia logika jo sunaikinimo, kurią vykdė pati Kultūros ministerija ir Kultūros paveldo departamentas istoriją. Menotyrininkė dr. Alantė Valtaitė-Gagač nagrinėja sietynų su žalčio/gyvatės formos šakomis problematiką, jų raidą nuo Nyderlandų iki Lietuvos.

Leidinyje savo darbus publikuoja 3 nauji, anksčiau su leidykla nebendradarbiavę autoriai. Tomas Ivanauskas pristato Anykščių kraštą spaudos fotografijoje, Jurgita Viršilienė nagrinėja piliakalnių tvarkymo tendencijas Vakarų Lietuvos piliakalnių pavyzdžiu. Numeryje publikuojamas nemažos apimties, su labai gausiu šaltinių sąrašu detaliųjų tyrimų problematikai skirtas straipsnis „Lipdyto dekoro konservavimo ir restauravimo medžiagos ir technologijos XX a. 8 deš.–XXI a. pr. Lietuvoje”.

„Kultūros paminkluose֧” publikuojamas menotyrininkių parengtas nemenkas skirsnis, skirtas naujai atrastiems sakralinio paveldo objektams.

Formatas/puslapiai: minkšti viršeliai / 208

ISBN: 9771392155005

Leidykla: Savastis

Metai: 2019



Susijusios knygos