1986-ųjų pavasaris, Santjagas. Diktatoriaus Augusto Pinocheto galia silpsta ir skeldėja. Viename iš skurdžių miesto rajonų darbuojasi La Loka, aistringa, vieniša translytė kampo karalienė, siuvinėjanti staltieses prašmatnioms ponioms ir nuolat visu garsu besiklausanti bolero melodijų, kad užgožtų gatvėse vykstančių riaušių garsus. Netikėtai jos gyvenime atsiranda Karlosas – žavingas studentas, aktyvistas, kuriam ši romantiška pamišėlė, staiga įsiplieskus meilei, užleidžia palėpę slaptiems susitikimams ir apsiima namuose laikyti paslaptingas dėžes. Tuo metu Pinochetas, varginamas nesibaigiančių žmonos tauškalų ir kankinamas vaikystės košmarų, vis važiuoja į savo Maipo slėnyje esančią vilą ir atgal, kol vieną dieną karščio alinamame tarpeklyje jo, Karloso ir La Lokos keliai susikerta.

Vienas ryškiausių Čilės prozininkų Pedro Lemebelis (1952–2015), barokiška, spalvinga proza jungdamas intymias ir kolektyvines istorijas, atkuria karčią ir niūrią senosios diktatūros realybę, apkarstydamas ją kutais ir blizgučiais, šokdindamas bolero ir senamadiškų dainų ritmais, atrasdamas joje spalvingą ir gyvybingą romantikos siūlą. Aš bijau, matadore – jaudinantis Čilės istorinėje kryžkelėje portretas, bet labiausiai – tai kūrinys apie meilę ir draugystę, išsivadavimą ir revoliuciją, liudijantis neįtikėtiną švelnumo ir atsidavimo galią, greitai sulaukęs milžiniško populiarumo ir per pastaruosius dešimtmečius tapęs vienu skaitomiausių romanų Čilėje. 

Vertė: Alma Naujokaitienė

Formatas/puslapiai: minkšti viršeliai / 160 puslapių

ISBN: 9786098306903 

Leidykla: RARA

Metai: 2026

Kiek reikia laiko norint už socialinės etiketės pamatyti žmogų? Kokiomis spalvomis veriasi kare ar socialinėje atskirtyje gyvenančiojo pasaulis? Sulėtinęs žvilgsnį, fotografas Artūras Morozovas dokumentuoja viešumoje retai matomų žmonių būtį, liekančią už stereotipinių siužetų rėmų. 

Artūro Morozovo kelionė link žmogaus, kuris nepatenka į žurnalistinį pasakojimą, prasideda 2008 m. kariaujančiame Sakartvele, dar dirbant fotožurnalistu. Vėliau, ieškant bendruomenės apraiškų, tęsiasi senosiose Kauno knaipėse, Maidano protestuose ir karo lauke Ukrainoje.

Didžioji knygos dalis – fotografijų ir esė ciklas „Sutikau žmogų“, sudarytas iš dešimties pavienių žmonių ir šeimų istorijų, fiksuotų pastarąjį dešimtmetį. Autorius kviečia pažinti tyliąją Lietuvos visuomenės dalį. Kalbantis su istorijų herojais, įsiklausant į jų pasakojimus, veriasi ir platesnis šalies paveikslas. Jame išryškėja vienišumo svoris mieste, bendruomenės audinys regionuose, populizmo plitimas, kaimų ir miestelių mokyklų likimas. Marguose herojų pasauliuose skleidžiasi žmogiškosios dramos, iš kartos į kartą perduodami įgūdžiai ir traumos, santvarkų kaitos atspindžiai.

Šios pažintys, kelionės ir pokalbiai man praturtino Lietuvos paveikslą mažiau girdimų žmonių balsais. Supratau, koks vientisas socialinis audinys esame, kaip priklausome vieni nuo kitų, kokia yra klausymo, bet ne nurodinėjimo ar vertinimo, galia. 
– knygos autorius Artūras Morozovas

Sutikau žmogų – tikrų istorijų rinkinys apie gyvenimą – tokį, koks jis yra. Aš visada mėgau grubią, autentišką ir nesuvaidintą fotografiją, čia jos apstu. Dokumentinės nuotraukos su Artūro pasakojimais man pasirodė lyg dokumentinis filmas nugulęs ant popieriaus. Pasaulis ir žmonių istorijos tokios skirtingos, smagu patyrinėti jį kitų akimis. 
– fotografas Rokas Darulis

REDAKCIJOS ŽODIS

Šiais laikais didžiąją pasaulio dalį patiriame per medijas: žiniasklaidą, filmus, literatūrą, socialinius tinklus, t. y.  per kitų žmonių prizmę. Taip pat ir apie mažiau matomus savo visuomenės narius mąstome taip, kaip mums juos parodo sensacingos antraštės. Artūras Morozovas, dokumentuodamas socialinę atskirtį Lietuvoje, kviečia peržengti išankstinio vertinimo rėmus, išgirsti prieš įvardijant, leisti asmeninėms istorijoms, o ne socialinėms kategorijoms apibrėžti ir grįsti santykį su kitu žmogumi. Atsitrenkus į žurnalistinių metodų ribotumą, autoriaus prieiga tampa lėtesnė, labiau antropologiška. Pažinimo objektu tampa ne tik kitas žmogus, bet ir etiška prieiga, ryšys tarp autoriaus ir pašnekovo, jo bendruomenė. Autoriaus kadrai iliustruoja nebe socialinius siužetus, o turtingus, įvietintus pasaulius. Šiandien vis daugiau gyvenimiškų patirčių perkeliant į skaitmeninę erdvę ir vis labiau eižėjant visuomenės audiniui, iš tikrųjų sutikti žmogų už įprasto gyvenimo ribų yra prabanga ir vertybė. Artūro Morozovo knyga mums –  kaip empatijos receptas. 

– Jonė Emilija Juchnevičiūtė

APIE AUTORIŲ

Artūras Morozovas – dokumentinės fotografijos kūrėjas, Lietuvos fotografijos meno draugijos pirmininkas, lektorius, vienas iš nepriklausomos žurnalistikos platformos Nara.lt įkūrėjų. Nuo 2006 m. pradėjęs dirbti fotožurnalistu, nušvietė įvairius Lietuvos bei Europos įvykius, nagrinėjo jautrias socialinias temas: dokumentavo karinius konfliktus Sakartvele, Ukrainoje, pokonfliktines situacijas Čečėnijoje, Palestinoje, fiksavo suaktyvėjusią pabėgėlių iš Sirijos ir kitų arabų šalių migraciją į Europą. Artūro Morozovo fotografijos spausdintos The Washington Post, The New York Times, The Guardian, Al Jazeera, Der Spiegel ir kt. 

Formatas/puslapiai: minkšti viršeliai / 224 puslapiai

ISBN:  9786094960307

Leidykla: LAPAS

Metai: 2026

Ghosts don't exist.
They don't. End of.
Story, however.
It is haunting.
Everything tells it.

It all starts when Petra and her little sister Patch hear a horrifying story from the past and find themselves making up a ghost.
Is it imaginary? Is it real?

Then it all starts again thirty years later when Petra, now estranged from Patch, finds a phantom horse kicking the furniture to pieces in her bedroom.
What to do? She phones her sister.

In a chiaroscuro dance through our increasingly antagonistic era, Glyph asks if we're attending to the history that's made us and to the history we're making. A funny, warm and clear-eyed take on where we are now, Glyph is about what our imaginations are for and how, in a broken, brutal and divided time, we rekindle care, solidarity, resistance and openness.

This anti-war novel, Ali Smith's most soulful, playful and vital yet, is a work of lightness that goes deep to counter the forces currently flattening the modern world.

A standalone novel, it's family to Gliff (2024).

Format/pages: paperback / 240 pages

ISBN: 9780241665619

Publisher: Hamish Hamilton

Year: 2026

„Geras dizainas kuriamas rūpestingai planuojant, viską apgalvojant ir remiantis supratimu, kaip žmonės elgiasi.“

Kasdien esame apsupti dizaino – aplink pilna tam tikros formos ir dydžio daiktų, pagamintų būtent taip, kad sklandžiai ir tarsi nepastebimai atliktų reikalingą funkciją. Kavinuko ar durų dažniausiai nelaikome genialiais išradimais, bet kas nors turėjo visa tai sukurti.

Dizaineris ir kognityvinių mokslų profesorius Donas Normanas kalba apie įvairius kasdienius daiktus – duris, virykles, šaldytuvus, telefonus, automobilius, lėktuvus – ir taikydamas psichologijos žinias analizuoja tiek gero, tiek prasto dizaino pavyzdžius. Ar jums yra pasitaikę sutrikti, nes nesusivokėte, kaip naudotis kokiu nors kasdieniu daiktu? Anot autoriaus, tai ne jūsų problema – kuriant dizainą buvo neatsižvelgta į bendruosius psichologinius principus ir naudotojų poreikius. 

Don Norman (gim. 1935) – JAV dizaineris, dažnai vadinamas dizaino tėvu, yra dėstęs Kalifornijos universitete, ėjęs „Apple“ Pažangiosios technologijos padalinio viceprezidento pareigas. Sugalvojo terminus „dizaino psichologija“ ir „naudotojo patirtis“. „Kasdienių daiktų dizainas“ yra viena populiariausių ir išsamiausių knygų apie dizainą, šiandien skaitoma universitetuose, dizaino įmonėse, išversta į daugiau nei 25 kalbas. 

Vertė: Irena Jomantienė ir Milda Dyke

Formatas/puslapiai: kieti viršeliai / 384 puslapiai

ISBN: 9786094277009

Leidykla: Kitos knygos

Metai: 2026