Peržengta hipnotizuojančios Solvej Balle septologijos pusiaukelė, o joje mirgčioja nauji veidai ir balsai. Pakeleivių, kaip ir Tara, užstrigusių toje pačioje lapkričio aštuonioliktoje, – vis gausiau. Kas jie: kilpinėtojai laike? At(si)kartotojai? Grįžtantieji?

Apie tūrio apskaičiavimą ketvirta knyga – tai šiuolaikinė Babelio mito versija, kuri klausia, kaipgi įvardyti reiškinius, daiktus, žmones ir ar socialinis darinys privalo turėti bendrą kalbą, kad būtų prasmingas? Pokalbių nuotrupų, pakeleivių lapkričio aštuonioliktoje bendrystės ir skirtumų, priežasties ir pasekmės ryšio ieškojimų sklidini Taros užrašai baigiasi staigiu posūkiu, kurio niekas – net ir pati begalinės lapkričio dienos metraštininkė bei kartografė – negalėjo numatyti.

Solvej Balle gimė 1962 m. Pietų Jutlandijoje, Danijoje, baigė literatūros ir filosofijos studijas Kopenhagos universitete. Ilgus metus keliavo ir gyveno Prancūzijoje, Australijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje. Kelių prozos kūrinių, taip pat meno teorijos ir eseistikos knygų autorė.

Apie tūrio apskaičiavimą – romano žanro ribas plečianti 7 knygų serija, kurios pirmos 3 dalys 2022 m. apdovanotos Šiaurės Tarybos literatūros premija.

Lietuvių kalba šios septologijos knygos pradėtos leisti 2024 metais.

Vertė: Ieva Toleikytė

Formatas/puslapiai: minkšti viršeliai / 192 puslapiai

ISBN: 9786094970467

Leidykla: Hubris

Metai: 2026

Winner of the 2026 International Booker Prize

Winner of the 2024 National Book Award for Translated Literature

Disguised as a translation of a rediscovered text by a Japanese writer, Taiwan Travelogue is a bittersweet story of love between two women, nested in an artful exploration of language, history and power. Set in May 1938, the young novelist Aoyama Chizuko sails from Japan to Taiwan where her interpreter proffers tantalising glimpses of island life and helps her to taste as much of cuisine as her larger-than-life appetite can bear.

Format/pages: paperback / 294 pages

ISBN: 9781916751651

Publisher: And Other Stories

Year: 2026

Antroje H. P. Lovecrafto kūrybos rinktinėje pristatomi brandžiausi jo kūriniai, kuriuose pinasi sapnai, mitologija ir kosminio siaubo elementai.

Mokslininkai, keliautojai ir atsiskyrėliai tyrinėja senus dvarus, apleistus miestelius, izoliuotas bendruomenes, narplioja giminių istorijas ir nepaaiškinamus reiškinius. Kiekvienas jų žingsnis vis labiau priartina prie žmogui nepavaldžių jėgų, atveria jį lydinčius prakeiksmus. Pamažu veikėjai praranda saugumo pojūtį ir skaidrų protą, o jų tapatybė bei tikrovės suvokimas ima irti. Atsiveria šiurpi tiesa – žmogus tėra menka būtybė abejingoje visatoje.

Amerikiečių rašytojas, siaubo ir keistosios literatūros (weird fiction) klasikas H. P. Lovecraftas (1890–1937) gimė Providense (JAV), augo uždaroje, knygas ir mitologiją vertinusioje aplinkoje. Jo gyvenimą lydėjo netektys ir izoliacija, jis labai bijojo susirgti psichikos liga – abu jo tėvai gyvenimą baigė psichiatrinėje ligoninėje. Visa tai transformavosi į fantasmagoriškas siaubo istorijas, suformavusias savitą kosminio siaubo (cosmic horror) pasaulėvaizdį. H. P. Lovecrafto kūryba padarė reikšmingą įtaką literatūrai, kinui, filosofijai, vaizdo žaidimams ir visai šiuolaikinei kultūrai.

Vertė: Aušra Stanaitytė-Karsokienė

Formatas/puslapiai: kieti viršeliai / 272 puslapiai

ISBN: 9786094277467

Leidykla: Kitos knygos

Metai: 2026

XX a. pradžia, Reikjavikas. Jaunoji Sigurlina, ekscentriško kolekcionieriaus dukra, vieną dieną pradingsta iš namų kartu su vertinga tėvo kolekcijos relikvija. Po neįtikėtinų įvykių istorinis artefaktas pristatomas Niujorko Metropolitano muziejuje, tuo pat metu Islandijos pareigūnai pradeda tyrimą dėl vagystės.

Tai istorija apie jaunos moters kelionę į vidinę laisvę ir tapsmą savimi. Tarsi lėtas kino filmas, kuriame pagrindinė herojė išgyvena pasirinkimų ir lemtingų atsitiktinumų dramą. Vytis svajonę rizikuojant dėl jos gyvybe ar pasiduoti? Išduoti savo šaknis dėl didelių pinigų ar išlikti garbingu žmogumi? Įtraukdama į nuotykingą pasakojimą autorė nagrinėja, kaip formavosi mums artimų islandų kultūrinė tapatybė.

Sigrún Pálsdóttir (gim. 1967) – rašytoja, redaktorė, lektorė. 2001 m. Oksfordo universitete apgynė istorijos daktaro disertaciją, vėliau dėstė Islandijos universitete, dirbo Islandijos istorijos žurnalo „Saga“ redaktore. Jos knygos nominuotos įvairioms Islandijos literatūros premijoms. Romanas „Siuvinėtoja“ (Delluferðin, 2019) apdovanotas Europos Sąjungos grožinės literatūros premija (2021).

Jurgita Marija Abraitytė (gim. 1975) – Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė, yra baigusi lietuvių filologijos studijas Vilniaus universitete ir islandų filologijos užsieniečiams bakalauro studijas Islandijos universitete. Išvertė islandų poetų ir rašytojų Sigurðuro Pálssono, Gyrðiro Elíassono, Antono Helgi Jónssono, Einaro Örno Gunnarssono, Sjóno, Guðrún Helgadóttir, Bragio Ólafssono kūrybos, knygų vaikams ir filmų tarptautiniams kino festivaliams „Kino pavasaris“ ir „Scanorama“.

Vertė: Jurgita Marija Abraitytė

Formatas/puslapiai: minkšti viršeliai / 228 puslapiai

ISBN: 9786098335866

Leidykla: Aukso žuvys

Metai: 2026

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus tęsia Lietuvos ir JAV aplinkos menininkės, vizionierės Aleksandros Kasubos (Fledžinskaitės-Kašubienės, 1923–2019) rašytinio palikimo publikavimą lietuvių kalba. Naujajame leidinyje Pakeliui į Ameriką (On the way to America, 2010) pristatomi menininkės dukrai Guodai Kašubaitei-Burr (g. 1945) dedikuoti atsiminimai apie pasitraukimą iš Lietuvos 1944–1947 metais, bėgant į Vakarus nuo antrosios sovietų okupacijos. Tekstą papildo sudarytojos atrinktos iliustracijos. Leidinio tekstas anglų kalba publikuotas Vytauto Didžiojo universiteto žurnale Oikos: Lithuanian Migration and Diaspora Studies (2012, Nr. 2 (14).

Tai jau antra muziejaus išleista menininkės atsiminimų knyga. Pirmoji – Tiksintis vaikas (2023, tiražas kartotas keturis kartus) – Lietuvos leidėjų asociacijos surengtuose „Knygos apdovanojimuose 2025“ už literatūros aristokratizmą įvertinta kategorijoje „Knyga kaip įvykis“.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus dėkoja menininkės dukrai Guodai Kašubaitei-Burr už sutikimą publikuoti jai dedikuotą tekstą ir leidimą papildyti jį sudarytojos surinktomis iliustracijomis.

Pavadinti šiuos prisiminimus unikaliais, matyt, per prasta. Tai gerokai daugiau. Viena žymiausių Lietuvos kūrėjų Aleksandra Kasuba (Fledžinskaitė-Kašubienė, 1923–2019) karo ir pokario metus (1944–1947) prisimena ir impresionistiškai, ir ekspresyviai, bet svarbiausia – betarpiškai ir nuoširdžiai. Juk tai ir savotiškas motiniškas-moteriškas liudijimas savo dukrai – būtent jai menininkė dedikuoja šį tekstą.  

Prisiminimuose nėra nieko banalaus, girdėto, slapukiško. Menininkės sąmonė nėra nuantspauduota kolektyvinėmis lietuvių karo pabėgėlių prisiminimų schemomis. Pabėgusiųjų skurdi kasdienybė Austrijoje ir Vokietijoje, komunistų užgrobtos tėvynės ir tėvų praradimas, jaunystė, šeimos sukūrimas, motinystė ir kūrybiškas atidumas supančiam pasauliui liudija ne tik to meto tikrovę, bet ir atsiminimų autorės sąmonės šviesumą bei plunksnos meistrystę. Ši knygelė – tai dar vienas Kašubienės atminties bestseleris.   

Norbertas Černiauskas, istorikas, knygų 1940: Paskutinė Lietuvos vasara (2021), Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija (2024) autorius.

Vertė: Aida Martinaitytė

Formatas/puslapiai: minkšti viršeliai / 104 puslapiai

ISBN: 9786094262142

Leidykla: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Metai: 2025