Moteris vardu Keitė gyvena viena namelyje prie paplūdimio ir rašomąja mašinėle kasdien renka visą laviną atsiminimų bei minčių, kurių niekas niekada neskaitys. Ji įsitikinusi, jog yra paskutinis žmogus Žemėje. Tuo įsitikinti jai padėjo ilgametės kelionės po pasaulį laivais, pėsčiomis ir dar užsilikusių degalų turinčiais automobiliais, nesutinkant nė gyvos dvasios, glaudžiantis netikėčiausiose vietose. Kad ir Metropolitano muziejuje ar Luvre, kur žiemomis ieškodama šilumos ji degindavo didingų tapybos kūrinių rėmus.

Keitės tekste lyg drobėje chaotiškai suaudžiamos keisčiausios žymių menininkų, rašytojų biografinės detalės – Rembrandto katinas, vaikų nepakenčiantis Brahmsas, taip pat spalvingi Antikos mitų fragmentai – visada orumu spinduliuojanti Helenė, nelaimingoji Kasandra, ištikimasis Odisėjo šuo, galiausiai prieštaringi pasakotojos prisiminimai ir keisti minčių vingiai. Tačiau kartais jos minčių labirinte pūsteli skaudžios realybės gūsis ir pro paveikslo drobę persišviečia sutrikusi, itin vieniša figūra.

Amerikiečių rašytojo Davido Marksono romanas Wittgensteino meilužė (1988) – unikali ir tikrai neįprasta knyga, eksperimentinis, eruditiškas, šmaikštumo ir liūdesio kupinas kūrinys, filosofinis kelio romanas, virtuoziška vienišumo ir traumos studija. Per į nieką kitą nepanašų, užburiantį Keitės balsą Marksonas plėtoja nepasitikėjimą kalba, tyrinėja meno reikšmę ir pristato pasaulį, nusimetusį savo rūbą, perfiltruotą per meno ir mitų prisisotinusią sąmonę, likusią vieną Žemėje.

Vertė: Vilius Jakubčionis

Formatas/puslapiai: minkšti viršeliai / 240 puslapių

ISBN: 9786098306927

Leidykla: RARA

Metai: 2026

„Kaip į vos daugiau nei šimtą puslapių sutalpinti šimtą metų istorijos, devynias santvarkas, miško ir pelkių dvasias, raganavimą, kartų kaitas ir konfliktus, susitaikymą su savimi? Autorė užmaišo svaiginantį juodojo humoro ir magiškojo realizmo, tarmybių ir naujakalbės, istorijos ir mitologijos viralą ir patiekia jį mums. Neįtikėtinai talpi, kvapą gniaužianti knyga.“

Marius Burokas, poetas, vertėjas, literatūros kritikas

Ilgus metus Vokietijoje senukus slaugiusi Ryna grįžta į gimtąjį Baltarusijos kaimą. Čia, sulaukusi 101 metų, pašarvota guli jos mylima močiutė. Sugrįžimas pažadina prisiminimus apie gyvenimą pas senolę, žmonių laikytą ragana. Ji užkalbėdavo ligas, pažinojo žoleles, mokėjo nuraminti gyvūnus, buvo tarpininkė tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Vietiniams kėlė pagarbią baimę, nes įkūnijo archajišką moterišką galią.

Rynos vidinis dialogas su močiute netrukus virsta metafizine kelione į praeitį, nejučia peraugdamas į monologą – bebaimės šimtametės moters liudijimą apie XX amžiaus žiaurumus. Praeities išgyvenimai, kolektyvinė atmintis ir mitologija susipina į hipnotizuojantį pasakojimą, kuris, it užkalbėjimas, žadina reflektuoti savo patirtį ir vietą pasaulyje.

Eva Viežnaviec (gim. 1972 m.) – baltarusių rašytoja, žurnalistė ir vertėja, kurios tikrasis vardas yra Sviatlana Kurs. Jos proza pasižymi gilia simbolika ir folkloro motyvais. Rašytojos romanas „Ko ateini, vilke?“ sukėlė didelį rezonansą Baltarusijoje kaip literatūrinis liudijimas apie moteris, kurios išsaugojo tikėjimą gyvenimu, nepaisant karų ir represijų.

Vertė: Jurgita Jasponytė-Burokienė

Formatas/puslapiai: kieti viršeliai / 128 puslapiai

ISBN: 9786094277313

Leidykla: Kitos knygos

Metai: 2026

A "daring" (Time) novel from the #1 New York Times bestselling, Booker Prize-winning author of A Swim in a Pond in the Rain and Tenth of December, taking place at the bedside of an oil company CEO in the twilight hours of his life as he is ferried from this world into the next

"Vibrant, fiendishly clever . . . Vigil is pure Saunders: the death of empathy, he insists, is greatly exaggerated."-The Boston Globe

Not for the first time, Jill "Doll" Blaine finds herself hurtling toward earth, reconstituting as she falls, right down to her favorite black pumps. She plummets towards her newest charge, yet another soul she must usher into the afterlife, and lands headfirst in the circular drive of his ornate mansion.

She has performed this sacred duty 343 times since her own death. Her charges, as a rule, have been greatly comforted in their final moments. But this charge, she soon discovers, isn't like the others. The powerful K. J. Boone will not be consoled, because he has nothing to regret. He lived a big, bold, epic life, and the world is better for it. Isn't it?

Vigil transports us, careening, through the wild final evening of a complicated man. Visitors begin to arrive (worldly and otherworldly, alive and dead), clamoring for a reckoning. Birds swarm the dying man's room; a black calf grazes on the love seat; a man from a distant, drought-ravaged village materializes; two oil-business cronies from decades past show up with chilling plans for Boone's postdeath future.

With the wisdom, playfulness, and explosive imagination we've come to expect, George Saunders takes on the gravest issues of our time-the menace of corporate greed, the toll of capitalism, the environmental perils of progress-and, in the process, spins a tale that encompasses life and death, good and evil, and the thorny question of absolution.

Format/pages: paperback / 192 pages

ISBN: 9798217197811

Publisher: Random House

Year: 2026

Bolševikai sukūrė naują socialinio mobilumo tvarką, kurioje labai greitai buvo galima keisti socialinį statusą. Vakar – kaimo bernas, samdinys, šiandien – Liaudies seimo deputatas ar NKVD darbuotojas.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Antanas Terleckas gilinasi į okupacijos metų istoriją: pasipriešinimo judėjimus, kaimo ir jo gyventojų transformacijas, kraštovaizdžio pokyčius. Disidento Antano Terlecko anūkas aktyviai prisideda prie istorijos populiarinimo, yra tinklalaidės „Ko tyli istorikai?“ bendraautoris, žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyriausiasis redaktorius.

Landsbergis sugriovė kolūkius – ši frazė tapo folkloru, vartojamu tiek nuoširdžiai, tiek ironiškai, nelygu, kokios kalbėtojo vertybės ir politinės pažiūros. Ji iki šiol nepalieka abejingų ir dar sykį patvirtina, kad (de)kolektyvizacijos atmintis tebėra visuomenę skaldanti tema. Vieniems kolektyvizacija buvo didžiausia šeimos tragedija, kitiems skausmingu iššūkiu tapo perėjimas iš socialistinės ekonomikos į laisvąją rinką. Tad istorikas A. Terleckas žvelgia į menkai tyrinėtą, bet didžiosios dalies Lietuvos šeimų gyvenimus negrįžtamai pakeitusį istorijos etapą. Kokias šio brutalaus laiko pasekmes jaučiame iki šiol?

Deja, esame ne trečia karta nuo žagrės, o trečia karta nuo kolchozo ir antra nuo šiferio. Ką šis prisipažinimas mums reiškia?
A. Terleckas analizuoja, ką sovietai padarė su užkariautų šalių kaimais – pradedant nuo Ukrainos ir, žinoma, baigiant Lietuva. Visa apimanti savidestrukcija likimo valiai numestus žmones ir jų geriausius draugus, arklius bei karves, suvienodino iki taip pat virpančių kojų, apsnūdimo ar net kasdienio leisgyvumo.
Žmonės išgyveno ir prasigyveno, kolchozai išaugo į kolūkius ir galiausiai subyrėjo, tačiau A. Terlecko tyrimas kaip niekad primena apie didelį kolchozinio asbesto kiekį mūsų aplinkoje ir jo kenksmingumą mūsų visuomenės sveikatai.
Istorikas Norbertas Černiauskas, knygos „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ autorius

Formatas/puslapiai: kieti viršeliai / 376 puslapiai

ISBN: 9786094669316

Leidykla: Tyto alba

Metai: 2026

Paskutinis paties Rolando Rastausko, daugeliui žinomo kaip RoRa (1954–2024), sudarytas trumpųjų esė rinkinys, gausiai iliustruotas jo ir dailininko Jokūbo Jacovskio atrinktomis spalvotomis ir nespalvotomis nuotraukomis. Dauguma tekstų, kuriuos jis vadino šortais, nuo 2021-ųjų buvo publikuoti kultūros žurnale Literatūra ir menas.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rolandas Rastauskas laikomas esė žanro pradininku Lietuvoje, kurio rinktinės „Kitas pasaulis“, „Privati teritorija“ ir „Trečias tomas“ tapo eseistikos klasika.

„Visada manydavau, kad klausimai, į kuriuos nėra staigių ir vienareikšmiškų atsakymų, trumpam sustabdo patį žmogaus, daikto, netgi geografinio darinio egzistavimo laiką. Kol ieškai, ką atsakyti į paradoksinį klausimą, esi gyvas, dar žaidime, dar neišspirtas iš vaisingų santykių ir perspektyvų tinklo.“ – Rolandas Rastauskas

***

„Šortų knyga „Atminties stalčiai“ koncentruotai papildo RoRa eseistikos knygas, išryškindama svarbiausius rašytojo kūrybos stiliaus bei mąstymo bruožus. Šortai galėjo atsirasti tik tada, kai autoriui laiko liko mažiau, nei jau nugyventa, o svarbiausios pažintys – praeityje. Nepaisant to, knygoje nėra liūdesio, nostalgijos, kategoriškų vertinimų ir kitų memuaruose paprastai pasitaikančių atributų.

RoRa frazė, šioje knygoje skirta draugui, tinka jam pačiam: „Hiperaktyviai gyvenęs ir į kalendorių niekada nesižvalgęs charizmatikas.“ Autorius naujausiais savo tekstais mums sukuria šventę, kuri racionaliai nepaaiškinamu būdu tęsiasi jam išėjus.

Giedra Radvilavičiūtė

Formatas/puslapiai: minkšti viršeliai / 176 puslapiai

ISBN: 9786098205411

Leidykla: Apostrofa

Metai: 2026