Wittgensteino meilužė
David Markson

Wittgensteino meilužė

Įprasta kaina €15,00

Moteris vardu Keitė gyvena viena namelyje prie paplūdimio ir rašomąja mašinėle kasdien renka visą laviną atsiminimų bei minčių, kurių niekas niekada neskaitys. Ji įsitikinusi, jog yra paskutinis žmogus Žemėje. Tuo įsitikinti jai padėjo ilgametės kelionės po pasaulį laivais, pėsčiomis ir dar užsilikusių degalų turinčiais automobiliais, nesutinkant nė gyvos dvasios, glaudžiantis netikėčiausiose vietose. Kad ir Metropolitano muziejuje ar Luvre, kur žiemomis ieškodama šilumos ji degindavo didingų tapybos kūrinių rėmus.

Keitės tekste lyg drobėje chaotiškai suaudžiamos keisčiausios žymių menininkų, rašytojų biografinės detalės – Rembrandto katinas, vaikų nepakenčiantis Brahmsas, taip pat spalvingi Antikos mitų fragmentai – visada orumu spinduliuojanti Helenė, nelaimingoji Kasandra, ištikimasis Odisėjo šuo, galiausiai prieštaringi pasakotojos prisiminimai ir keisti minčių vingiai. Tačiau kartais jos minčių labirinte pūsteli skaudžios realybės gūsis ir pro paveikslo drobę persišviečia sutrikusi, itin vieniša figūra.

Amerikiečių rašytojo Davido Marksono romanas Wittgensteino meilužė (1988) – unikali ir tikrai neįprasta knyga, eksperimentinis, eruditiškas, šmaikštumo ir liūdesio kupinas kūrinys, filosofinis kelio romanas, virtuoziška vienišumo ir traumos studija. Per į nieką kitą nepanašų, užburiantį Keitės balsą Marksonas plėtoja nepasitikėjimą kalba, tyrinėja meno reikšmę ir pristato pasaulį, nusimetusį savo rūbą, perfiltruotą per meno ir mitų prisisotinusią sąmonę, likusią vieną Žemėje.

Vertė: Vilius Jakubčionis

Formatas/puslapiai: minkšti viršeliai / 240 puslapių

ISBN: 9786098306927

Leidykla: RARA

Metai: 2026

Daugiau apie knygą →

Naujienos lietuvių kalba

Argentina vs Čilė
-

Argentina vs Čilė

Įprasta kaina €17,00

Vilniuje pirmą kartą susitinka poezijos grandai iš Lotynų Amerikos! Gretos Ambrazaitės treniruojami argentiniečiai žada aistringą mačą, o Simono Bernoto narsieji čiliečiai – kovą iki paskutinės sekundės. Kai į futbolo aikštę išbėga tokios XX a. superžvaigždės kaip Gabriela Mistral, Jorge Luisas Borgesas, Julio Cortázaras, Pablo Neruda, Alejandra Pizarnik, Roberto Bolaño – lauk nepamirštamo reginio. Taip ryškiai literatūros padangė dar niekad nespindėjo! Bus prakaito, kraujo, ašarų ir juoko! Šių rungtynių negali praleisti nė vienas literatūros futbolo aistruolis. Olé!

Kas šiandien stipresni futbolo aikštėje – Argentina ar Čilė, abejonių kaip ir nekyla. Tačiau vis dar svarstau, o kas gi pajėgesni eilėraščių čempionate. Komandų treneriai – Greta Ambrazaitė ir Simonas Bernotas – atliko puikų darbą, o skaitytojams belieka viską pradėti nuo švilpuko, skelbiančio pirmojo kėlinio pradžią.

— Donatas Puslys, istorikas ir publicistas

Prieš skaitydamas šią knygą esu nusiteikęs viskam. Nustebsiu, jei rasiu čia poezijos. Nustebsiu, jei jos visai nebus.

— Donatas Petrošius, poetas ir vertėjas

Vertė: Greta Ambrazaitė, Simonas Bernotas

Formatas/puslapiai: minkšti viršeliai / 196 puslapiai

ISBN: 9786098325362

Leidykla: Baziliskas

Metai: 2026

Daugiau apie knygą →
Šiferio byla : Kolektyvizacijos Lietuvoje istorija
Antanas Terleckas

Šiferio byla : Kolektyvizacijos Lietuvoje istorija

Įprasta kaina €23,00

Bolševikai sukūrė naują socialinio mobilumo tvarką, kurioje labai greitai buvo galima keisti socialinį statusą. Vakar – kaimo bernas, samdinys, šiandien – Liaudies seimo deputatas ar NKVD darbuotojas.


Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Antanas Terleckas gilinasi į okupacijos metų istoriją: pasipriešinimo judėjimus, kaimo ir jo gyventojų transformacijas, kraštovaizdžio pokyčius. Disidento Antano Terlecko anūkas aktyviai prisideda prie istorijos populiarinimo, yra tinklalaidės „Ko tyli istorikai?“ bendraautoris, žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyriausiasis redaktorius.


Landsbergis sugriovė kolūkius – ši frazė tapo folkloru, vartojamu tiek nuoširdžiai, tiek ironiškai, nelygu, kokios kalbėtojo vertybės ir politinės pažiūros. Ji iki šiol nepalieka abejingų ir dar sykį patvirtina, kad (de)kolektyvizacijos atmintis tebėra visuomenę skaldanti tema. Vieniems kolektyvizacija buvo didžiausia šeimos tragedija, kitiems skausmingu iššūkiu tapo perėjimas iš socialistinės ekonomikos į laisvąją rinką. Tad istorikas A. Terleckas žvelgia į menkai tyrinėtą, bet didžiosios dalies Lietuvos šeimų gyvenimus negrįžtamai pakeitusį istorijos etapą. Kokias šio brutalaus laiko pasekmes jaučiame iki šiol?


Deja, esame ne trečia karta nuo žagrės, o trečia karta nuo kolchozo ir antra nuo šiferio. Ką šis prisipažinimas mums reiškia?
A. Terleckas analizuoja, ką sovietai padarė su užkariautų šalių kaimais – pradedant nuo Ukrainos ir, žinoma, baigiant Lietuva. Visa apimanti savidestrukcija likimo valiai numestus žmones ir jų geriausius draugus, arklius bei karves, suvienodino iki taip pat virpančių kojų, apsnūdimo ar net kasdienio leisgyvumo.
Žmonės išgyveno ir prasigyveno, kolchozai išaugo į kolūkius ir galiausiai subyrėjo, tačiau A. Terlecko tyrimas kaip niekad primena apie didelį kolchozinio asbesto kiekį mūsų aplinkoje ir jo kenksmingumą mūsų visuomenės sveikatai.

Istorikas Norbertas Černiauskas, knygos „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ autorius

Formatas/puslapiai: kieti viršeliai / 376 puslapiai

ISBN: 9786094669316

Leidykla: Tyto alba

Metai: 2026

Daugiau apie knygą →