Meistraujantis žmogus. Marcelijaus Martinaičio poetinė antropologija

Poezijos rašymas, domėjimasis tautosaka, etnokultūra, dalyvavimas paminklosaugos judėjime, tautodailinis pomėgis skutinėti margučius, meistrauti iš medžio, apsisprendimas parvežti tėvų namą iš numelioruoto Žemaitijos kaimo ir autentiškas jo atstatymas sodyboje šalia Vilniaus – visa tai traktuojama kaip tos pačios kūrybiškumo savybės daugiaplanis veiksmas. Antropologai sako, kad kūryba yra universalus žmogiškas polinkis savaip įprasminti gyvenamą aplinką ir asmeninį autentišką buvimą, todėl kūrybiškumas būdingas kiekvienam žmogui ir reiškiasi visose gyvenimo srityse nepriklausomai nuo to, ar kūryba išsikristalizuoja į nemirštamus meno kūrinius, ar lieka glūdėti privačiuose išgyvenimų momentuose.

Todėl kūrybiškumo tyrinėjimas, nors analizei labiausiai prieinamas būtent per menininkų kūrybą, išreikštą universaliai suprantama forma, pirmiausiai skirtas bendražmogiškiems gyvenimo aspektams ir konkrečios istorinės visuomenės paveikslui atskleisti. 

Formatas/puslapiai: minkšti viršeliai / 270

ISBN: 9786094252976

Leidykla: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Metai: 2020