Spektaklių ir sapnų klavyrai

"Spektaklių ir sapnų klavyrai" aprėpia dviejų, beje, pirmųjų vėlyvuoju sovietmečiu egziliantų iš Lietuvos – režisieriaus Jono Jurašo ir eseistės Aušros Marijos Sluckaitės – klajones šiapus (Vakarų Europa) ir anapus Atlanto. Kartu suteikiama išskirtinė galimybė iš arti ir tarsi iš vidaus patyrinėti režisieriaus kūrybos „genetinį kodą“ – koncepcijų, metaforų, simbolių, poteksčių, vaizdinių kilmę ir prasmes. Jo kūrybinė programa maximum primena atkaklias paieškas kamertono, pagal kurį būtų galima taip suderinti tautos dvasinius „instrumentus“, kad neprarastume tapatybės, savimonės, savigarbos, neatsisakytume svajonių ir neišsigąstume, kai apims dvejonės. Režisieriaus spektakliai atveria daug skaudžios tiesos apie šiuolaikinį žmogų, klystantį, bet vis labiau atprantantį abejoti savo neklystamumu.


Aušra Marija Sluckaitė „Spektaklių ir sapnų klavyrus“ apibūdina taip: „Dvi knygos vienoje – tai žvilgsnis į režisieriaus Jono Jurašo kūrybos kelią nuo Kauno iki Brodvėjaus, iki Off-off Broadway ir atgal į Lietuvos teatrą. Bet ne vien. Tai svarstymai apie menininko savijautą svetimose kultūrose, savo vietos ieškojimą. Apie nuosaikios visuomenės ir maištingo individo priešpriešą, nesvarbu, kur jis gyventų.

Praėjo nelengvų klajonių egzilyje dešimtmečiai. Pastatyta spektaklių Amerikoje, Kanadoje, Japonijoje, Vakarų Europoje, dirbta su įvairių tautybių aktoriais – nuo studentų iki „žvaigždžių“.

Dalijausi su Jurašu bendra lemtim, mačiau visus jo spektaklius, sukurtus kituose kraštuose ir tėvynėje, kai pagaliau leista į ją grįžti. Buvau ne vien jo kūrybos proceso stebėtoja, bet kartais ir dalyvė. Tad šie mano tekstai su atsiminimų skeveldromis – nelyginant atviri pašnekesiai apie kartu nueitą kelią tarp dviejų pasaulių, apie sąmonės vingius, sapnus ir iliuzijas… Ir apie grįžimą, jeigu apskritai įmanoma po ilgų metų grįžti į namus, kurių neatpažįsti, nes nežinai, ar dar esi savas, ar jau tapęs svetimas…“

Formatas/puslapiai: minkšti viršeliai / 608 puslapiai

ISBN: 9786098003178

Leidykla: Kultūros barai

Metai: 2016