„Tai aš, rašau...“

Šia knyga prisikelia dingęs pasaulis. Jos atsiradimas yra beveik neįmanomas. Jos neturėjo būti. Tačiau laikui bėgant gali taip atsitikti, kad ji taps vienu iš svarbiausių tekstų, susijusių su Vandos Zaborskaitės vardu. Laiškai liudija epochą, šiandienos akimis žvelgiant, sunkiai suvokiamą laiką, sklidiną keisčiausių draudimų ir apribojimų. Tos epochos laiškas buvo visai kitoks nei šiandien.

Dažnai rašomas kelias dienas ar net savaites, iš pradžių j juodraštį, paskui į švarraštį, siunčiamas paštu ar perduodamas per rankas, kad niekas jo neatplėštų ir neperskaitytų. Gauti laiškai buvo saugomi visą gyvenimą. Profesorei adresuotus laiškus po jos mirties perskaitė įdukra Virgilija.

Kilo mintis susisiekti su jų siuntėjais, gal jie bus išsaugoję ir Vandos Zaborskaitės laiškų. Taip iš nebūties grįžo nemažas pluoštas profesorės rašytųjų. Visi kartu jie (ir jos laiškai, ir jai adresuotieji) prisikelia naujam gyvenimui.

Knyga neįkainojama daugeliu požiūrių, joje vertingos medžiagos ras ir istorikai, ir literatūros, ir kultūros tyrinėtojai. Rašau tokią intymią įžangą todėl, kad galėčiau pakartoti man brangiausius profesorės Vandos Zaborskaitės žodžius: žmogaus ryšio su žmogumi nėra kuo pakeisti.

Vanda Juknaitė

Formatas/puslapiai: kieti viršeliai / 650

ISBN: 9786094252921

Leidykla: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Metai: 2020