Laiškai iš Mardasavo

Po rašytojo ir dailininko Leonardo Gutausko (1938–2021) mirties knygos „Laiškai iš Mardasavo“ sudarytojui, literatūros kritikui Valentinui Sventickui teko peržiūrėti dalį jo literatūrinio palikimo. Skaitydamas eilėraščius, sudėtus į didžiausią aplanką, jis pradėjo žymėtis tuos, kuriuose minimas Mardasavas, to kaimo apylinkės ir realijos: Ūla, Merkys, Merkinė, Zervynos, jose gyvenęs Juozas Aputis ir t. t. Tada ir šmėstelėjo mintis, kad tuos mardasaviškus eilėraščius, nespausdintus knygose, reikia kaip nors „parodyti“. Mintis vyniojosi toliau, nutarta prie L. Gutausko eilėraščių priglausti kitus Mardasavo „atėjūnus“ – dailininką Povilą Ričardą Vaitiekūną ir patį V. Sventicką. Visi trys menininkai Mardasave gyveno  ir gyvena arba bent vasaroja. Tad ir į jų kūrybą tas kaimas ir apskritai šilinių dzūkų kraštas savaime atėjęs.

Knygą sudaro 25 Leonardo Gutausko eilėraščiai, 23 Povilo Ričardo Vaitiekūno piešiniai ir 14 Valentino Sventicko dienoraštinių „gurinių“ – esė. Per kūrinius savitai ir patraukliai atsiveria Mardasavas ir visa šilų Dzūkija, žmonių gyvensena, buitis, papročiai, šventės ir kasdienybės. Juose užfiksuota ir tai, ko šiandien jau nepavyktų užfiksuoti. Laiko slinkimas daro savo – ne tik žmonės išsivedami į kitus pasaulius, bet kartu su jais nunyksta ir viena kita tradicija. Meno kūrinio forma – tai tarsi dėžutė, kurioje išsaugoma tai, kas negrįžtama. Tokie ir šie knygoje publikuojami kūriniai. O juos jungia autorių meilė šiam kraštui. Būtina dar kartą akcentuoti, kad visi trys kūrėjai nėra prigimtiniai mardasaviškiai (du iš jų – L. Gutauskas, P. R. Vaitiekūnas net ne dzūkai), o ir jų gyvenamas laikas Mardasave gana skirtingas. Ši knyga tuo ir ypatinga: be vaiksytės nostalgijos, bet su dabarties žavesiu.

Formatas/puslapiai: kieti viršeliai / 112 puslapių

ISBN: 9786098286427

Leidykla: Slinktys

Metai: 2023