Menų sąveikos ieškojimai. Edita Vaičiūnaitė ir Leonardas Gutauskas

Mokslinėje monografijoje pasitelkus iškalbingą J. Vaičiūnaitės ir L. Gutausko poeziją analizuojami dailės, architektūros ir poezijos menų sąveikos ir mainai. Lyginimo pagrindu pasirinktas poetinis vaizdas, susijęs su ikoniškai perteikiama tikrove, archetipiniais patirties modeliais, atsiskleidžiantis per retorines figūras. Unikalus Vaičiūnaitės architektūros suvokimas ryškėja iš būdingų architektūros traktuotės bruožų – istoriškumo, poetinių manipuliacijų laiku, estetizavimo, poetizavimo. Gutausko kūryboje žymus introceptyvus architektūros patyrimas, orientuotas vidujybei išsakyti, svarbi sinestetinė ritmo pagava. Per architektūros elementus aprašyta autorių topologija, pasaulėvaizdis. Vizualių menų įtaka reiškiasi poezijos perimtomis pastovių vaizdo tipų (peizažo, portreto, paveikslo), kompozicinių montavimo, fokusavimo schemų, perspektyvos galimybėmis, vaizdo planų kaita, panoramiškumu, rėminimu. Vaičiūnaitės poezijoje dažna aprašymo strategija, paveikslo kaip rėmų ribojamos būties kontempliavimas, Gutausko – rėmus peržengiantis kūriniškumas, kūrinio absorbavimas, priartinimas prie savos vaizdijmo sistemos. Aptariami esminiai poetų kūrybos bruožai: Vaičiūnaitės -romantiškumas, impresionistškumas, barokiško, klasicistinio meno kontaminacijos, moderno stilistikos mėginimai; Gutausko – romantizmo, imažizmo, siurrealizmo, realizmo sampynos, estetizmas, dekoratyvumas. Kitų menininkų kūrinių temos, motyvai, aliuzijos pristatomi kaip inspiruojantys poetinę refleksiją „ruošiniai“, ypatingas dėmesys kreipiamas į estetinę kūriniškumo „įskaitymo“ gebą.

Formatas/puslapiai: kieti viršeliai / 215 puslapių

ISBN: 9955120622

Leidykla: Vytauto Didžiojo universitetas

Metai: 2005