Trečias brolis: atsiminimai apie Joną Strielkūną

Atsiminimų knyga apie poetą Joną Strielkūną. Atsiminimus parašė 27 autoriai – kraštiečiai, bendradarbiai, rašytojai ir kiti kultūros žmonės, bendravę su poetu. Vertingos ir įdomios informacijos apie jaunystės ir vėlesnio laikotarpio poeto gyvenimą skaitytojui suteikė knygoje panaudotas gausus poeto  archyvas – nuotraukos,  rankraščiai bei jaunystės dienoraščių fragmentai – kuriuo pasinaudoti leido žmona Janina Strielkūnienė. Knyga naudinga ir reikalinga šių dienų žmogui, o ypač jaunimui, vis labiau tolstančiam nuo savo tėviškių ir Lietuvos.                                                                                  

„Tyliai gyveno, tyliai rašė, tyliai mirė – taip apie Joną Strielkūną yra pasakęs Valentinas Sventickas.  Iš tiesų - tylusis mūsų lyrikas, likimo skirtas apdainuoti Lietuvai, Aukštaitijai,  išreikšti jos glūdėjimą šiame pašaly, jos gyvą, nesenstančią dvasią. Dažnai girdžiu kalbant – jo eilėraščiuose daug Lietuvos, dėmesio jos istorijai, gamtai bei žmonėms. Ir visa tai pateikta, palikta mums – tikra, ilgaamžė kūryba. Du tomai geros poezijos ir vienas tomas tylos. Todėl, kad Jonas iš tikro buvo tylus, ramus ir netgi drovus žmogus. Dar gyvas būdamas tapo mūsų poezijos  žibintu, kurio negalima užvožti ir laikyti po puodu, o reikia iškelti aukštai lyg švyturį. Kad lietuviai surastų kelią į namus, į Lietuvą ir matytų smulkia rašysena parašytus poeto žodžius: „Lietuva – akmuo prie slenksčio seno/ Ir lietaus lašelis debesy...“. Kad skaitytų ir glaustų prie širdies jo knygas tarsi  pilką kasdienį gyvenimą.

Teka laikas lyg jo tėviškės upių vanduo – štai jau keturiolikti metai, kai poetas mirė. Janina Strielkūnienė pasakojo, kad tą paskutinį kartą išėjęs iš namų, sustojo, pažiūrėjo į buto langus, ir tyliai pasakė: „Gal dar nemirsiu, gal sugrįšiu...“ Tačiau rytojaus dieną – gegužės 9 – ligoninėje mirė. Eidamas 72 metus.

Praėjo gal 4 metai po mūsų mylimo poeto mirties ir aš pradėjau rinkti atsiminimus iš jo bendradarbių, kolegų rašytojų ir kraštiečių. Supratau, kad tokios knygos – ne tik su tekstais, bet ir kontekstais, to laiko atspindžiais – reikia. Apie garsų Lietuvos dainių, mūsų laikų Maironį. Kai kurie atsiminimų autoriai – Romualdas Granauskas, Petras Naraškevičius, Rimantas Šavelis – patys iškeliavo į Amžinybę, taip ir neišvydę labai  lauktos knygos „Trečias brolis“, palikę paliudijimus apie savo pragyventą laiką ir susitikimus, bendravimo įspūdžius su Jonu Strielkūnu. Taip pagerbtas ir jų atminimas.

Nes pagaliau knyga, nors ir trejus metus bergždžiai laukusi Kultūros tarybos paramos, pasiekė skaitytoją ir pradės savo kelionę po Lietuvos bibliotekas, poeto tėviškę, užsuks į poeto talento gerbėjų namus, suras vietą jų knygų lentynose. Nes tokio poeto asmenybės atskleidimas, padedantis suprasti jo kūrybą ir joje išreikštą meilę Lietuvai, savo tėviškei labai reikalinga greito gyvenimo tempo genamam ir pasimetusiam prieštaringoje šių dienų tikrovėje žmogui.

Knygoje „Trečias brolis“ pateikti ne tik atsiminimai apie poetą, bet ir Jono Strielkūno jaunystės dienoraščių fragmentai, jo laiškai, rašyti jaunystės bičiuliams.

Esu dėkingas Janinai Strielkūnienei, leidusiai pasinaudoti gausiu poeto archyvu, kuris aprūpino knygą jaunystės ir vėlesnio laikotarpio nuotraukomis, rankraščiais, laiškais.  Ačiū ir knygos bendraautoriams – 27 rašytojams, žurnalistams, kraštiečiams, kurie savo tekstų eskizais padėjo atkurti poeto portretą ir jo dvasios peizažus.

Tikiu, kad ši knyga yra laukiama skaitytojų – Jono Strielkūno talento gerbėjų ir Lietuvą mylinčių žmonių.“ -Alfas Pakėnas

Formatas/puslapiai: minkšti viršeliai / 254 puslapiai

ISBN: 9786094743627

Leidykla: Naujasis lankas

Metai: 2023