Kierkegoras ir Undinė

„– Tėve, motina… kodėl… kodėl turiu tekėti?
Nustebę tėvai kurį laiką įdėmiai žvelgė į ją. Atsakė tuo pačiu tonu:
– Nes reikia!
Motina nusišypsojo jai, tačiau undinė buvo pernelyg priblokšta, kad tai pastebėtų: viskas jai atrodė netekę prasmės.
– Reikia? Tuomet manyti, kad galiu iš tikro pati nuspręsti, tėra apgaulė? – paklausė ji.
Karalienė mėgino ją paguosti. Karalius pasigręžė į ryklį tikėdamasis, kad šis padės suprasti jo dukters nuotaiką. Šiek tiek pasimetęs, jis šmirinėjo nuo oto prie oto kitame menės gale, visiškai nekreipdamas dėmesio į tai, kas vyksta. Karalaitė įtūžo. Jos balsas ėmė drebėti iš pykčio:
– Kad ir ką padaryčiau – ištekėčiau ar ne – gailėsiuosi, nes tai nebus mano sprendimas! Kad ir kas nutiktų, nieko negaliu spręsti pati!“

Jūros gelmėse gyvena karalaitė undinė, kuriai, iš pažiūros, nieko netrūksta. Apsupta prabangos, tėvų meilės ir besiruošdama svajonių vestuvių puotai, karalaitė vis nerimsta. Ją kamuoja slogus kaip tamsiausi vandenys nerimas. Ši istorija „Kierkegoras ir undinė“ – tai kelionė nepaaiškinamo liūdesio jūra, kurios metu skaitytojai kartu su pagrindine knygos heroje kviečiami užduoti bene sudėtingiausią klausimą iš visų: kaip būti tuo, kuo nori būti? O svarbiausia, kaip pažinti, prisijaukinti ir įveikti giliausią nerimą dėl to, kas esame ir kuo turime tapti.

„Pakėlusi galvą, undinė priešais save išvydo jauną vyrą, kuris nusišypsojęs pasisveikino:
– Ar kažkas įkrito į vandenį? – paklausė jis.
– Ne, tiesiog stebiu atspindžius, – atsakė undinė.
– Ir ką gi matote? – susidomėjęs pasitikslino vaikštinėtojas.
– Matau pusiau moterį, pusiau žuvį. O dabar šalia manęs – ir tikras vyras.
– Tikras vyras? – sudvejojo pašnekovas. – Na taip, bandau tapti tikru žmogumi!
– Bandote? – nustebusi paklausė undinė. – Argi jau dabar nesate žmogus?
Vaikštinėtojas prapliupo juoktis ir tarė:
– Taip, esu žmogus. Bet nesu tikras žmogus, tokiu tampama: reikia tik pasirinkti!“

Sorenas Kierkegoras (Søren Kierkegaard) gimė 1813 metais gegužės 5 dieną Kopenhagoje, turtingoje Ane’os Sørensdatter Lund Kierkegaard (1768–1834) ir prekybininko Michaelio Pederseno Kierkegaardo (1756–1838) šeimoje. Kierkegaardas buvo septintas, jauniausias vaikas šeimoje. Sørenui gimus, jo motinai buvo 45, o tėvui 56 metai. Su tėvu jį siejo šalti, griežti, į dvasinį ir intelektualinį ugdymą nukreipti santykiai, kuriuose asmeninėms emocijoms buvo maža vietos, o su motina, atvirkščiai – šilti.
Sorenas Kierkegoras – vienas iš mįslingiausių filosofų, egzistencializmo pradininkas, dramatiškumo gerbėjas,„melancholijos debesėlis“ (dėl to, jog yra kilęs iš ten, kur daug lyja, vyrauja dargana, ir dėl to, jog yra melancholiškos sielos). Šis gražusis danų filosofas daug dėmesio skyrė individualiai žmogaus būčiai, subjektyviai patirčiai, nagrinėjo tokias temas kaip nerimas, etika, ironija. Itin mėgo pasivaikščiojimus Kopenhagos krantine.

Literatūros vertėja Line Faden-Babin ir elgesio terapeutas Jakobas Rachmanskis kilę iš Danijos ir Grenlandijos. Filosofuoti jiedu mokėsi iš Kierkegoro, o plaukti – iš tritonų.

Iliustratorė Lucia Calfapietra gimė Italijos pajūryje. 25-erių persikėlė į Prancūziją, kad taptų iliustratore, nors labiausiai norėtų pavirsti undine. Laukdama, kol tai nutiks, gyvena prie Marnos, apsupta savo bičiulių raudonųjų žuvelių.

Knygelės vertėja Daina Habdankaitė filosofines knygas vaikams pradėjo versti 2018 metais, kai nerūpestingai vaikštinėdama Paryžiaus gatvelėmis aptiko Les Petits Platons knygyną. Jaunoji filosofė tiki, jog filosofija gali ir turi būti prieinama ne tik akademinio pasaulio specialistams, bet visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar žinių bagažo. Mažųjų Platonų serijos knygos, jos manymu, yra itin patrauklus būdas prieiti prie sudėtingo, dažnai kvapą gniaužiančio ir daug peno dvasiai teikiančios filosofijos pasaulio.