Lietuvos vaizdas jos civilizacijos požiūriu nuo seniausių laikų iki XVIII amžiaus pabaigos, III dalis

Įgyvendinant tokį milžinišką užmojį reikėjo ne tik ypatingo pasišventimo, stiprios valios, nepajudinamo pastovumo, gilaus ir esamos padėties, ir svarbiausių savo krašto poreikių išmanymo, dar reikėjo turėti pakankamai materialinių priemonių, kad būtų galima išjudinti svarbiausias tautos gyvenimo spyruokles, be kurių kraštas negalėjo nei augti, nei žengti į priekį.

Jei Tyzenhauzas būtų buvęs paliktas tik su savo dvarų lėšomis, galbūt nebūtų išdrįsęs imtis tokio sunkaus sumanymo. Bet gavo valdyti nemažai karališkųjų dvarų Lietuvoje ir įgijo pasitikėjimą Stanislovo Augusto. Paskirdamas tam tikrą metinį mokestį (135) jis leido Tyzenhauzui imtis visokių pagerinimų ir tai atvėrė platų lauką jo pilietiniams tikslams įgyvendinti. Kaimo ūkio pagerinimas, tinkamų sąlygų prekybai sutvarkymas, manufaktūrinės pramonės plėtotė, įvairių mokslo įstaigų steigimas, net žmonių bendravimą malonesnį darantys laisvieji menai – visi tie dalykai užvaldė tam laikmečiui nepaprasto žmogaus aktyvų gyvenimą.

Kad išjudintų tokį milžinišką, iš įvairiausių dalių sudarytą mechanizmą, iš tiesų reikėjo nepaprastų gebėjimų. Tyzenhauzas jų turėjo, nes sugebėjo vadovauti tokiam milžiniškam darbui. Nors pavydus likimas neleido jam pasiekti savo tikslų, bent jau įrodė, kiek daug galima mūsiuose padaryti esant geriems norams ir galiausiai tapti palikuonims sektinu pavyzdžiu. Konarskio ir Tyzenhauzo gyvenimo bei veiklos istorija visada išliks kaip garbingiausias XVIII amžiaus mūsų istorijos puslapis.

Juozapas Jaroševičius „Lietuvos vaizdas jos civilizacijos požiūriu nuo seniausių laikų iki XVIII amžiaus pabaigos“ (3 d., § 46)

Vertė: Vytautas Berenis, Biruta Mikalonienė, Eglė Pacevičienė

Formatas/puslapiai: kieti viršeliai / 254 puslapiai

ISBN: 9785420019047 

Leidykla: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Metai: 2026