Išeivystės fragmentai. Atlanto pakrantėje

Jonas Zdanys (g. 1950) – poetas, vertėjas, eseistas, redaktorius. Gimė JAV, Konektikute, kur po karo atvyko jo tėvai. Šeima visada kalbėjo lietuviškai, anglų kalbos poetas išmoko tik pradėjęs lankyti pradinę mokyklą. Ilgainiui perėmė akademinę JAV kultūrą ir taip pasirengė tapti poetiniu tiltu tarp Amerikos ir savo tėvų žemės. 1972 m. baigė Jeilio universitetą (anglų literatūros bakalauro studijas), 1974 m. – Niujorko valstijos universitetą (anglų literatūros magistrantūros studijas). Nuo 1975 m. humanitarinių mokslų daktaras (disertacijos tema „Etinė dimensija: aukos ir skriaudėjo santykių reikšmės literatūroje“). 1981–1998 m. dėstė anglų literatūrą Jeilio universitete, įvairiuose universitetuose ir koledžuose vedė kūrybinio rašymo seminarus. 1998–2009 m. Konektikuto valstijos Švietimo departamento viceministras. Nuo 2009 m. dėsto anglų literatūrą Sacred Heart universitete Ferfilde (Konektikuto valstija; reziduojantis poetas, profesorius emeritas).

Išleido 57 originalias ir verstines knygas. Lietuvoje išleisti 7 Jono Zdanio originaliosios poezijos rinkiniai: Aušros Daina (1993), Dotnuvos stoty (1999), Dūmų stulpai (2002), Tarpdury (2008), Ikaro prisikėlimas (2014), Dviveidės gatvės (2022), Išeivystės fragmentai: Atlanto pakrantėje (2025).

Ypatingi Jono Zdanio nuopelnai poezijai, lietuvių literatūros sklaidai anglakalbiame pasaulyje. Į anglų kalbą išvertė Sigito Gedos, Henriko Radausko, Nijolės Miliauskaitės, Vytauto P. Bložės, Alfonso Nykos-Niliūno, Jono Meko, Kornelijaus Platelio, Antano A. Jonyno, Agnės Žagrakalytės ir kitų poetų knygas. Daugelio lietuvių poetų vertimų paskelbta įvairiose rinktinėse ir antologijose.

Apdovanotas Phillips poezijos premija (1987), Lietuvos rašytojų draugijos premija (1994), Lietuvos kultūros ministerijos premija (1995), Jotvingių premija (2002), Phi Beta Kappa draugijos premija (2009).

Rupaus bliuzo, Rilkės rafinuotumo ir Whitmano užmojo atgarsiai. Kalba, kuri atrodo svetima, kuri atrodo tik sukurta ir pirštais liečia daiktus ir paviršius. Kalba, kuri prisimena kalbėti. Sakiniai, persmelkti anapusybės ir dievoieškos, tačiau stebėtinai daiktiški, materialūs, gyvi. Įspūdinga sugrįžimo, gyvenimo tarp, negalėjimo sugrįžti pojūčių kronika.

— Marius Burokas

„Išeivystės fragmentai“ – septintasis Jono Zdanio eilėraščių rinkinys lietuvių kalba. Jis konceptualesnis, gal kiek niūresnis, nors ir emocingesnis už ankstesniuosius. Eilėraštyje „Grįžtu į vandenį“ skaitome: „Laiba insulto virve esu surištas, patyręs, kaip visas gyvenimas per akimirką tampa fikcija.“ Gal panašus virsmas galėtų ištikti epistemologine prasme, bet tada jis veikiausiai įvyktų vienu aukštu aukščiau – atrodymo lygmenyje, o čia – gyvenimas per akimirką tampa.

Visi šios knygos „fragmentai“ tarsi nutinka tarp dviejų virsmų – šio ir eilėraštyje „Eliso sala“ atspindėto žvilgsnio į tėvus čia atnešusį Atlantą, kame kalbantysis dalyvauti dar negalėjo, nebuvo gimęs, ir viltingai prieš akis besidriekiančios naujosios žemės, kurią jau šiek tiek spėjo pripėduoti. Kaip ir vėliau – už vandenų likusios ne-gimtinės.

Ir štai dabar jis it žuvis tempiamas atgal į tuos vandenis, nors jie – tik fikcija. Vienaip ar kitaip interpretuosime poeto vaizdinius, pajusime, kad būtent tuo ir turi užsiimti poezija, nes daugiau nėra kam. Galų gale mes visi išeiviai šiame pasaulyje, kur mums nutinka įvairiausių dalykų, tampančių literatūra arba užmarštimi.

— Kornelijus Platelis

Formatas/puslapiai: minkšti viršeliai / 104 puslapiai

ISBN: 9786098325317

Leidykla: Baziliskas

Metai: 2025