Poezija apsimoka

Alešas Štegeris (g. 1973) yra vienas įdomiausių savo kartos slovėnų poetų. Gimęs mažame Ptujo miestelyje netoli Austrijos sienos, Liublianos universitete jis studijavo lyginamąją literatūrą. Štegeris yra išleidęs keturis poezijos rinkinius ir kelionių po Lotynų Ameriką knygą. Jo eilėraščiai spausdinti daugelio Europos šalių kultūros žurnaluose, o vertimų rinktinės išleistos anglų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Duoną poetas užsidirba leidykloje „Beletrina“; taip pat jis žinomas kaip poezijos festivalių organizatorius. Štegerio tekstai atspindi ir jo kelionių aistrą, beje, pasireiškusią ir ne vienu apsilankymu Lietuvoje.

Štegeriui nebūdingos daugiažodės, per galvą besiverčiančios metaforos – tai lakoniško ir tikslaus braižo rašytojas, sugebantis suderinti įsiklausymą į save ir akylą žvilgsnį į pasaulį. Jo eilėraščiai atsiranda išorinio ir vidinio gyvenimo sankirtoje, „stebuklingame perspektyvos pasikeitime / tarsi netikėtai pažvelgus pro aprūdijusį objektyvą“. Elegiška nuotaika, persmelkusi daugelį Štegerio tekstų, kyla iš suvokimo, kad tokia pusiausvyra tetrunka akimirką. Kartu liūdesys iškyla kaip atsvara vartotojiškam pasauliui, Slovėnijoje dar greičiau nei Lietuvoje pakeitusiam komunistinę sistemą. Ironiško, o kartais sarkastiško tono poetas taip pat griebiasi ne šoko dėlei, o norėdamas parodyti naujųjų ritualų absurdiškumą. Kokia yra prasmingesnė buvimo forma, pasakyti galima tik užuolankomis, tačiau bandyti verta:

Prikimšta burna tau paaiškėja tiesa:
Ryti savo žodžius ir tuščiom rankom atkakliai reikalauti,
Stovėti neįmanomu atstumu, stovėti ir stovėti,
Kartoti centro, kurio nėra, vardą,
Kartoti tuštumos, kuri lieka, vardą.
Ir nieko daugiau.

Štegeris neslepia, kad artimiausia jam yra Vidurio Europos kultūra (kad ir Czeslawas Miloszas, kuriam skirtas vienas eilėraštis). Jo lyrika, kurioje randame daugybę paralelių su mūsų patyrimais ir poezijos tradicija, dar kartą paliudija tiesą, jog šiauriausio ir piečiausio Vidurio Europos kraštų kultūros yra stebėtinai artimos. Šia prasme mūsų skaitytojams Štegeris turėtų būti kur kas įdomesnis nei anglosaksų ar prancūzų autoriai, kuriuos skuba leisti leidyklos. Vargu ar šį artimumą galima paaiškinti vien panašiu tautų dydžiu ir istorija – matyt, egzistuoja ir gilesnis bendras vardiklis, kurį suvokti leidžia tik literatūra.

Čia spausdinami eilėraščiai paimti iš Štegerio rinkinių „Kašmyras“ (1999) ir „Protuberantai“ (2002).

Vertė: Austėja Kriščiūnaitė, Laurynas Katkus

ISBN: 9955640081

Leidykla: Kitos knygos

Metai: 2005