Lazario moterys

Marijos Stepnovos romanas „Lazario moterys“ – tai šeimos saga ir per ją atskleista visa XX amžiaus istorija. Tai psichologinis romanas apie nuolatinį buvimą tarp meilės ir neapykantos, tarp karo ir taikos, mokslo ir tikėjimo.

Pagrindinis knygos „Lazario moterys“ veikėjas Lazaris Lindtas – našlaitis genijus, neįtikėtinai gabus fizikai ir chemijai. Vis dėlto net ir jo charakteris knygoje geriausiai atskleidžiamas pasitelkus veikėjas moteris. Istorija prasideda po Rusijos revoliucijos, kai Lazaris tik su užrašų knygele atvyksta į Maskvą. Lazaris visus glumina savo genialumu, jis daro neįtikėtinai sėkmingą karjerą, gali džiaugtis fantastiška sėkme. Jo gyvenime svarbios trys moterys, kurių likimus pakeičia Lazaris, žinoma, drauge keisdamas ir savo gyvenimą. Tai jo mokytojo ir globėjo žmona, jo paties žmona ir jų anūkė. Meilė, kurią jis jaučia savo mokytojo žmonai yra kankinanti ir beviltiška, todėl giliai slepiama. Meilė, kurią Lazaris pajunta sutikęs savo žmoną – veržli ir griaunanti, su didžiule jėga apverčianti jų gyvenimus aukštyn kojom. Tik anūkė, kuri paveldi senelio talentus, į Lazario gyvenimą atneša ramybės, gilios meilės ir stabilumo jausmą.

Romane „Lazario moterys“ daug istorinių detalių, čia svarbią vietą užima veikėjų aplinka ir laikotarpis, kuriuo jie gyvena.

Marina Stepnova (g. 1971 m.) – rusų rašytoja, žurnalistė ir vertėja iš rumunų kalbos. 2005 metais Marina Stepnova išleido pirmąjį romaną „Chirurgas“, kuris Rusijoje iškart buvo sutiktas labai palankiai ir sulaukė ne vieno apdovanojimo. 2011 m. išleido antrąjį romaną „Lazario moterys“, kuris taip pat skynė laurus,  o 2014 m. trečiąjį – „Italų pamokos“. Vadovauja žurnalui vyrams „XXL“. Su vyru mediku gyvena ir dirba Maskvoje. 

Lietuvoje 2013 m. pirmą kartą pasirodžiusį romaną „Lazario moterys“, kuris yra išverstas į daugiau nei 30 kalbų, skaitytojai įvertino kaip vieną geriausių verstinių knygų.

„Romaną „Chirurgas“ parašiau apie absoliučią nemeilę, o „Lazario moterys“ – priešingai, knyga apie tai, ką žmonės sugeba padaryti iš meilės, apie tai, ką jiems padaro meilė“.

M. Stepnova

„Atskiro paminėjimo verta ir knygos kalba – ji turtinga, sodri, autorė specialiai pasirinko kiek senamadišką kalbėjimo būdą, prie kurio galbūt iš pradžių reikia laiko priprasti, tačiau vėliau būtent toks pasakojimo būdas nardina į šios sagos atmosferą“.

Knygų apžvalgininkas Audrius Ožalas

Vertė: Sigitas Parulskis