Nakties tamsybėse

Tarsi atsigręžęs prieš psichiatriją kaip stabilią mokslinę sistemą, kurią pats kūrė, Nikolajus Krainskis ėmė vis nuosekliau tvirtinti, kad psichikos fenomenai objektyviam pažinimui ir priežastiniams aiškinimams sunkiai prieinami.

Vilniuje 1912 m. išleista drama „Nakties tamsybėse“, vaizduojanti žmogžudystę psichiatrijos ligoninėje, turi aiškių modernizmo žymių – tai itin daugiaprasmis kūrinys su atvira pabaiga.

Mindaugas Kvietkauskas

Garsaus psichiatro, mokslininko ir rašytojo Nikolajaus Krainskio, kurį galima pavadinti „Vilniaus Freudu", kūryba pirmąkart pasirodo lietuviškai. Vilniuje XX amžiaus pradžioje rašyti literatūriniai ir filosofiniai tekstai veda į žmogaus psichikos gelmes, atidžiai tyrinėja modernios visuomenės dvasinę būklę.

Kur riba tarp mokslo visagalybės ir beprotybės? Kas skiria Naujosios Vilnios psichiatrinės ligoninės pacientą ir jo gydytoją, apleistą mergaitę, benamį šunytį ir juos stebintį psichiatrą, minios garbinamą herojų ir puolusį žmogų?

Po šimtmečio sugrįžtantys Nikolajaus Krainskio tekstai paveikūs ir šiandien.

Nikolajus Krainskis (1869–1951) gimė Ukrainos dvarininko šeimoje, studijavo psichiatriją Charkovo ir Maskvos universitetuose, stažavosi Vokietijoje ir Šveicarijoje, už mokslinius tyrimus apdovanotas Briuselio mokslo akademijos ir Niujorko epilepsijos tyrimų draugijos premijomis. 1903 m. gydytojas buvo paskirtas Vilniaus apygardos psichiatrinės ligoninės Naujojoje Vilnioje pirmuoju direktoriumi. 1905 m. iš pareigų atsistatydino. Iki 1915 m. Vilniuje vertėsi privačia psichiatro praktika, mokytojavo ir kūrė. Paskelbė 20 knygų, grožinių ir mokslinių kūrinių, atsiminimų.

Vertėja: Virgilijus Čepliejus

Formatas/puslapiai: kieti viršeliai / 224 puslapiai

ISBN: 9786098222098

Leidykla: Odilė

Metai: 2018