Priešinimosi melancholija

Lapkričio pabaiga. Į Vengrijos miestelį atvyksta cirkas, tempdamasis banginį. Sklinda gandai, kad trupę seka plėšikų gauja, siaubianti viską pakeliui. Miestelėnus apėmus visuotiniam nerimui, kas kaip gali, taip ir kabinasi į gyvenimo tvarkos likučius: per buitį, per muziką ar žiūrėdami į dangų.

Mizantropas muzikos profesorius Estera nebesikelia iš lovos, jam įdomios vien senosios instrumentų derinimo sistemos, jo žmona Esternė prisidengdama „moraliniu perginklavimu“ suirutėje siekia prasimušti į valdžią, tyros sielos keistuolis Valuška stebi kosminių kūnų judėjimą, net nesistengdamas saugotis nuo grėsmės, o jo motina Pflaumnė, savo namus pavertusi kambarinių augalų džiunglėmis, laukia, kol apokalipsė praeis, jos nepalietusi...

László Krasznahorkai (g. 1954) – garsus vengrų rašytojas, 2025 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija „už įtaigią ir vizionierišką kūrybą, kuri apokaliptinio teroro įkarštyje dar kartą patvirtina meno galią“. Skaitytojams žinomas dėl tankaus, poetinio stiliaus ir apokaliptinių temų. Nagrinėja visuotinės tvarkos griūtį ir žmogaus atsparumą, meistriškai derindamas egzistencinį nerimą su juoduoju humoru. 

Vertė: Vitas Agurkis

Formatas/puslapiai: minkšti viršeliai / 336 puslapiai

ISBN: 9786094277030

Leidykla: Kitos knygos

Metai: 2025