Rytas, atrakiname knygyno duris, prie kurių jau laukia nebe pirmą kartą matomas vyrutis. Kol įjungiame kasą, jis kažką susiranda pigių knygų lagamine ir, lyg tarp kitko, vis desperatiškai šūkteli:
– Turiu problemą! Turiu problemą!
– …
– Turiu problemą!
Nesulaukęs atsakymo, pats prieina prie stalo ir parodo verslo vadovėlį japonų kalba:
– Žinokit, turiu problemą. Nesuprantu šitų hieroglifų.
– Gal tokiu atveju jums reikėtų žodyno?
– Ai, neįdomūs man tie japonai iš tiesų. Šiaip norėjau paklausti, ar turit vokiečių-lietuvių kalbų žodyną? Greit išvažiuosiu pas brolį į Vokietiją trims mėnesiams – noriu išmokt tokių vokiškų žodžių, kurių patys vokiečiai nežinotų.